Šių metų pradžioje Suomija paskelbė apie ketinimą pereiti prie europinio standarto geležinkelio vėžės kaip dalį saugumo, karinio judumo ir tarptautinių ryšių stiprinimo prioritetų. Tai – reikšminga žinia, sprendžianti vieną iš pagrindinių iššūkių TEN-T Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridoriuje. Skirtingos geležinkelio vėžės – atstumas tarp bėgių – yra didžiausia kliūtis traukiniams laisvai judėti visoje Europos Sąjungoje (ES).

Nors dauguma ES valstybių naudoja europinį standartą – 1435 mm pločio vėžę – Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva vis dar naudoja rusiškąją, platesnę vėžę. Ukraina, nors ir nėra ES narė, taip pat yra Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridoriaus dalis.

Situaciją keičia „Rail Baltica“ – vienas didžiausių infrastruktūros projektų Baltijos regione.

Suomija: prioritetas – karinis mobilumas

Lietuvoje projektą įgyvendinanti LTG grupės infrastruktūros įmonė „LTG Infra“ atkreipia dėmesį: didžiausios „Rail Baltica“ projekto naudos gali būti pasiektos tik sujungus geležinkelių tinklą su projekto kaimynėmis.

Lenkijoje pilnai išplėtotas europinis, 1435 mm vėžės, tinklas. Tuo metu Suomijoje svarstoma apie žemyninių jungčių būtinybę ir galimybes vystyti europinę vėžę karinio mobilumo tikslais.

2025 m. Suomijos transporto ir komunikacijų ministrė Lulu Ranne paskelbė apie ketinimą pereiti prie europinio standarto geležinkelio vėžės kaip dalį saugumo, karinio mobilumo ir tarptautinių ryšių stiprinimo prioritetų po šalies prisijungimo prie NATO.

„Kaip niekad anksčiau dabar svarbu dalintis informacija, suprasti, kur esame ir bendradarbiauti. Suomijoje prioritetą teikiame infrastruktūrai, kuri stiprina kasdienį gyvenimą ir pasirengimą krizei. Europa reikalauja greitų veiksmų, įskaitant bendras pastangas užtikrinti karinį saugumą“, – sakė ministrė L. Ranne, pabrėždama Baltijos šalių–Suomijos bendradarbiavimo svarbą ir bendrą tikslą kurti infrastruktūrą, atsparią ateities iššūkiams.

Tiltas ar tunelis?

Helsinkyje susirinkę politikos formuotojai, verslo lyderiai ir ekspertai iš Šiaurės Europos svarstė: dvejopo naudojimo infrastruktūra pasitarnautų tiek saugumui, tiek užtikrintų regiono ekonomikos augimą. Ukrainos patirtis parodė, kad tarpvalstybinė logistika yra kritiškai svarbi, o „Rail Baltica“ – strateginis projektas – užtikrins ilgalaikį saugumą.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Suomijoje Edvilo Raudonikio, glaudesnis Suomijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas, siekiant visapusiškos integracijos į Europą, suteiktų naujų galimybių visų susijusių šalių verslams.

„Rail Baltica“ suteiktų Suomijai strateginių galimybių ir patikimų sausumos alternatyvų jūrų maršrutams bei atvertų vartus į naujas rinkas, – sako ambasadoriaus E. Raudonikis. – Kadangi daugiausia Suomijos eksporto eina per Baltijos jūrą, strategiškai Suomija svarsto apie daugiau žemyninių jungčių. „Rail Baltica“ bus artima žemyninė jungtis. Šis koridorius gali papildyti Baltijos šalių rinką ir „atrakinti“ daugiau naudų verslui. O karinio mobilumo prasme ilgalaikė vizija yra sujungti Taliną ir Helsinkį.“

Dažnas strateginis klausimas: kas geriau – tiltas ar tunelis tarp Talino ir Helsinkio? Specialistų teigimu, kol kas nė viena perspektyva nėra realus planas, tačiau strateginė vizija egzistuoja. ES tikslas – unifikuota geležinkelio struktūra – svarbus visoms šalims.

„LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Justas Vyžintas partneriams Suomijoje pabrėžė realią Lietuvos pažangą projekte. „Iki šių metų pabaigos Lietuvoje statybos darbai vyks jau 114 km atkarpoje. Be to, tęsiame viršutinės konstrukcijos, bėgių tiesimo, darbus. Mūsų prioritetas – tarptautinės infrastruktūros plėtra, o pagrindinė žinutė – „Rail Baltica“ yra vartai į platesnį Europos geležinkelių tinklą“, – teigia J. Vyžintas.

Verslas: jūros keliams reikalinga alternatyva

Šiuo metu Suomijoje naudojama 1524 mm plačioji vėžė. Ji įdiegta carinės Rusijos laikais pagal tuometinį standartą. Vėliau Rusijoje šis standartas buvo suapvalintas iki 1520 mm.

2025 m. Suomijoje atlikta šiaurinių geležinkelio linijų ir galimų europinės vėžės jungčių su Švedija studija. Joje numatyta dvigubos paskirties (1435+1524 mm) vėžė. Kol kas vertintos tik šiaurinės geležinkelio linijos, tačiau panašių vertinimų dar reikėtų ir kitoms galimoms jungtims.

Suomijos pramonės žaliosios plėtros direktorė Ulla Heinonen komentavo apie Suomijos verslų požiūrį į tarptautinių transporto ryšių stiprinimą ir būtinybę gilinti integraciją į europinį tinklą.

Pasak U. Heinonen, bene 100 proc. krovinių Suomija eksportuoja jūros keliais. Matydami nesaugią situaciją jūros keliuose, verslai svarsto apie alternatyvas, kuriomis greitai ir saugiai transportuotų krovinius bei mažintų išmetamųjų teršalų kiekį. Jos teigimu, vertinant esamą geopolitinę situaciją, tiek geras tarptautinis susisiekimas, tiek atsparumas teigiamai veiktų verslą, ekonomiką ir Suomijos konkurencingumą.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.