Į Lietuvą atvykus pirmajam elektriniam „Stadler Flirt“ traukiniui, LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ kviečia iš arčiau susipažinti su šio projekto vadovu Andriumi Vasariu. Išskirtinė patirtis tarptautinėse kompanijose, siekis prisidėti prie vieno ambicingiausių LTG grupės projektų ir penkeri metai nuoseklaus darbo – visa tai A. Vasariui leido elektrinių traukinių idėją paversti realybe.

„Manęs neišgąsdino šio projekto mastas – priešingai, norėjau būti tokio svarbaus Lietuvai įvykio dalimi. Elektriniai „Stadler“ traukiniai – iki šiol didžiausias mano projektas po vaikų“, – šypsodamasis sako A. Vasaris.

Traukiniais rūpinasi gyvendamas svetur 

Baigęs mokyklą, A. Vasaris nutarė studijuoti naftos inžineriją Londone. Nors sako, kad tai – gana nišinė sritis, pašnekovas gali džiaugtis gausiu profesinės patirties bagažu: jis dirbo tokiose tarptautinėse kompanijose kaip „KBR“, „Gulf Oil International“, prisidėjo prie projektų, skirtų didinti naftos gamyklos našumą ir optimizuoti tepalų gamybą.

Nors ilgus metus gyveno Londone, prasidėjus koronaviruso pandemijai A. Vasaris sako ėmęs galvoti apie grįžimą į Lietuvą. Šios idėjos įgyvendinimas prasidėjo nuo darbo paieškų, kurios ilgai neužtruko – išsiuntęs savo gyvenimo aprašymą Andrius sulaukė skambučio iš „LTG Link“, kur tuo metu buvo ieškomas elektrinių traukinių įsigijimo projekto vadovas.

Sužinojęs, kad ruošiamasi pirkti naujus elektrinius traukinius, A. Vasaris sako iškart susižavėjęs idėja, jog galėtų būti šio projekto vadovu. Pašnekovas šį projektą apibūdina kaip turintį didelę išliekamąją vertę ir netgi patriotinį.

Nors naujojo darbo Andrius ieškojo norėdamas grįžti į Lietuvą, pirminis planas pasikeitė – pašnekovas iki šiol gyvena Jungtinėje Karalystėje, o „Stadler“ traukinių projektą koordinuoja nuotoliniu būdu. Pasak A. Vasario, dirbant nuotoliniu būdu svarbiausia efektyviai valdyti savo laiką – tada atstumas darbui neturi jokios įtakos.

Siekė, kad kelionės būtų patogios 

Prie „LTG Link“ komandos A. Vasaris prisijungė 2020 metais ir iškart ėmėsi naujųjų elektrinių traukinių projekto. Anot pašnekovo, kone ilgiausiai šiame projekte užtruko suprojektuoti tokius traukinius, kurie būtų šiuolaikiški, patogūs ir prieinami visiems keleiviams.

Kaip pastebi A. Vasaris, dauguma Europos Sąjungos (ES) vežėjų laikosi nuomonės, jog pervežamų keleivių skaičius yra svarbesnis nei jų patiriamas komfortas. Pašnekovo teigimu, net ir dabartiniai Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje kursuojantys traukiniai yra daug erdvesni ir patogesni nei važinėjantys kitose šalyse.

Tačiau komfortas – ne vienintelis tikslas, kurio siekta projektuojant naujuosius traukinius. Pasak A. Vasario, didelis dėmesys buvo skirtas judėjimo negalią turintiems asmenims.

„Mes labai norėjome, kad judėjimo negalią turintys žmonės jaustųsi laisvai, todėl traukiniuose beveik nerasite laiptų, juos pakeitė rampos. Ir čia svarbu pridurti, kad žmonės su judėjimo negalia nėra tik vežimėliuose sėdintys asmenys – tai visi, kurių judėjimas apribotas: ir tėvai su mažais vaikais, ir senyvo amžiaus žmonės, ir silpnaregiai, ir keleiviai su laikinomis traumomis ar tie, kurie nešasi lagaminą“, – sako A. Vasaris.

Lietuvių norai – iššūkis gamintojams 

Jis priduria, kad kuriant naujuosius traukinius buvo norima išvengti dar vienos ES šalių praktikos, kai su neįgaliojo vežimėlių keliaujantys asmenys yra tarsi atribojami nuo kitų keleivių. Dėl šios priežasties, sako A. Vasaris, buvo dėtos visos pastangos, kad naujuose traukiniuose judėjimo negalią turintys asmenys galėtų keliauti šalia kitų keleivių.

Neįgaliesiems vietos įrengtos taip, kad būtų patogu keliauti savo vežimėlyje, arba galėtų persėsti į traukinio sėdėjimo vietą, kurios įrengtos prie patogių stacionarių stalų, o šalia suplanuotos vietos lydintiems asmenimis.

„Žinojome, kad gamintojas anksčiau kurtuose traukiniuose nebuvo pritaikęs tokių sprendimų, kokių norėjome mes. „Stadler“ specialistai turėjo ištobulinę savo modelį, todėl mūsų norai jiems reiškė tiek papildomus skaičiavimus, tiek išaugusią kainą“, – traukinių projektavimo procesą prisimena Andrius.

Lietuva – regiono lyderė

Nors A. Vasaris yra naujųjų traukinių projekto vadovas, jis pripažįsta, kad norimo rezultato nebūtų pasiekęs be motyvuotos ir kruopščiai dirbusios specialistų komandos. Anot Andriaus, kone pagrindinė mintis, vedusi komandą į priekį, buvo aiškus žinojimas, kad naujaisiais traukiniais važiuos ne viena karta.

„Šie traukiniai sukurti važiuoti 30 metų, todėl projektavome traukinius galvodami, kad jais važinės ir mūsų vaikai“, – šypsodamasis sako Andrius ir priduria, kad dėl gamintojų turimų žinių ir ilgametės praktikos traukiniai yra itin patikimi.

A. Vasarį žavi ir baterinių traukinių, kurių į Lietuvą iš viso atvyks 6, technologija. Anot pašnekovo, turėdama baterinius traukinius, Lietuva bus regiono lyderė.

„Mes būsime pirmieji, kurie 1520 mm vėže eksploatuos baterinius traukinius. Nesant elektrifikuoto ruožo, šie traukiniai galės įveikti 70 kilometrų būtent juose įtaisytos baterijos pagalba. Tai nauja technologija geležinkelių industrijoje, – sako A. Vasaris.

Pirmasis naujas elektrinis traukinys – jau Lietuvoje, bet A. Vasaris patikina, kad darbai dar nesibaigia. „LTG Link“ riedmenų parką papildys dar 14 traukinių, todėl reikia organizuoti jų atvykimą, atlikti privalomus bandymus, gauti reikiamus leidimus. Pašnekovas planuoja, kad naujųjų traukinių projektas bus baigtas 2027 metų II ketvirtį.