Planuodami tvarumo principais pagrįstą veiklą ir įgyvendindami tvarumo prioritetus, remiamės šiais tarptautiniais susitarimais ir rekomendacijomis: 

• 2015 m. Jungtinių Tautų patvirtintais 17 Darnaus vystymosi tikslų, apimančių socialinės aplinkos gerinimo, ekonominio vystymosi, aplinkosaugos bei bendradarbiavimo sritis;
• 2015 m. Paryžiaus susitarimu, kuriuo siekiama, kad iki 2050 m. ES taptų pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene;
• Europos Žaliuoju kursu, kuriuo siekiama ES klimato, energetikos, transporto ir mokesčių politiką pertvarkyti taip, kad Europa taptų klimatui neutraliu žemynu 2050 m., ekonominis augimas būtų atsietas nuo natūralių išteklių naudojimo, o socialiai teisinga transformacija užtikrintų, kad nė vienas žmogus ir nė viena vietovė nebūtų palikta nuošalyje;
• ES strateginiais dokumentais – Europos Komisijos komunikatu dėl įmonių socialinės atsakomybės skatinimo, Žaliąja knyga ir kt.;
• Tarptautinės darbo organizacijos deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe;
• Valdymo koordinavimo centro reikalavimais ir rekomendacijomis;
• Lietuvos nacionaliniais teisės aktais ir tikslais;
• kitomis rekomendacijomis tvarumo srityje.

Europos Žaliasis kursas ir geležinkelių transportas 

Pagrindinis Žaliojo kurso Darnaus bei išmanaus judumo strategijos tikslas  - iki 2050 m.  transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc. Įgyvendinant strategiją numatoma, jog Europos Sąjungoje:

• krovinių vežimo geležinkeliais mastas iki 2030 m. padidės 50 proc., o iki 2050 m. – dvigubai;
• greitųjų traukinių eismo mastas iki 2030 m. išaugs dvigubai, o iki 2050 m. – trigubai;
• iki 2030 m. bus užtikrintas sklandus keleivių vežimas daugiarūšiu transportu įdiegus integruotas elektroninių bilietų pardavimo sistemas, o krovinių vežimas bus bepopieris;
• iki 2030 m. bus pasiekta, kad per planines kolektyvines keliones trumpesniu nei 500 km atstumu ES viduje būtų neišmetama anglies dioksido;
• iki 2030 m. bent šimtas Europos miestų taps neutralaus poveikio klimatui miestais;
• darniam ir išmaniam transportui pritaikytas daugiarūšis, sparčiomis jungtimis pasižymintis transeuropinis transporto tinklas (TEN-T) 2030 m. aprėps pagrindinį tinklą, o 2050 m. – visuotinį tinklą;
• 2030 m. įvairiarūšis geležinkelių ir vandens transportas ES jau galės vienodomis sąlygomis konkuruoti su vežimo vien keliais sektoriumi;
• ne vėliau kaip 2050 m. visas ES vidaus transporto išorės sąnaudas padengs transporto naudotojai.