LTG grupės organizuojamas Sankcijų valdymo forumas trečią kartą subūrė Lietuvos sankcijų kontrolės ir valdymo profesionalus, kasdien prisidedančius prie valstybės atsparumo ir ekonominio saugumo. 

„Sankcijų tema – itin aktuali, ypač dabar, kai hibridinėmis atakomis išbandomas mūsų transporto ir logistikos sektoriaus atsparumas. Sankcijos tampa galimybe diversifikuoti krovinių vežimo būdus ir kryptis iš Rytų į Vakarus. Silpnybę turime paversti stiprybe ir dar labiau sustiprinti savo valstybę“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Pasak renginį atidariusio LTG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, sankcijų tema iš tiesų primena kasdienį gyvenimą, kai tiesiog reikia priimti tinkamus sprendimus ir būti pasiruošus: 

„Kaip ir daugelis, pradžioje daug nežinojome, prireikė laiko, kad pasiektume tą atsparumo ir rizikų valdymo lygį, kuriame LTG grupė yra šiandien. Skirtinguose sektoriuose – skirtingos situacijos, tačiau Sankcijų valdymo forume dalinantis patirtimi ir įžvalgomis, diskutuojant, galima susidėlioti savo veiklą ir tinkamai pasiruošti. Sankcijos – tai tarsi skėtis, pasiimtas į kelionę. Tai atsiperka, pavyzdžiui, šiandien mums nebereikia galvoti, kaip pasiimti savo vagonus iš nedraugiškų šalių.“  

Kiekviename sankcijų pakete – didelis Lietuvos indėlis 

Diskusijoje „Nematoma gynyba: kaip sankcijos formuoja saugumą“ dalyvavęs Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus atkreipė dėmesį į tai, jog nuo 2014 m. susiformavusi bendruomenė nuosekliai siekia agresoriaus spaudimo. „Sugebėjome iš agresorės ekonomikos eliminuoti 150 mlrd. Eur – vienerių metų Rusijos karo biudžetą. <...> Kiekvienas sankcijų paketas neša ir lietuvišką dedamąją“, – pabrėžia S. Mitkus. 

Prezidento vyriausiasis patarėjas  Deividas Matulionis pabrėžė, kad išnaudoti dar ne visi instrumentai, pavyzdžiui, antrinės sankcijos ir įšaldyto turto panaudojimas. „Svarbi ir Rusijos tarptautinė izoliacija, ji vyksta, tačiau ne visur. <...> Sportininkų nedalyvavimas tarptautinė varžybose – tai labai jautri tema šalyje, kuri visada labai sureikšmindavo sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse“. 

Susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas svarstė, kaip verslai turėtų ruoštis, kad sankcijos nebūtų tokios skausmingos: „Sankcijos atrodo kaip silpnybė, bet siekime jas išnaudoti. Konversija vyksta. Transporto sektoriuje geležinkeliai – matomiausi: veikla diversifikuota, turime Lenkijoje veikiančią „LTG Cargo Polska“, intermodalinius pervežimus į Duisburgą, atliktą pilotinį vežimą į Mugos uostą Estijoje“.  

Kad sankcijos neabejotinai veikia, pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, tačiau, pasak jo, svarbu žinoti ir tai, kaip veikia režimas, kuriam jos taikomos. „Reikia apimti kuo platesnį ratą, kad būtų efektas. Jei tai yra oligarchinis režimas, jeigu jiems po sankcijų ima skaudėti, tarp jų prasideda konkurencija, mažėjant pyragui, režimas gali skilti. Vis dėlto dabar atrodo, kad mažėjant tam pyragui, oligarchų lojalumas dar ir išaugo“, – pasakoja L. Kasčiūnas, pabrėždamas, kad sankcijos veikia, mažų mažiausiai, kaip derybinis svertas.  

LTG grupės generalinis direktorius  Egidijus Lazauskas akcentavo, kad sankcijų taikymas – sudėtingas procesas, kuris turi labai aiškų algoritmą. „LTG grupėje priėmėme sprendimą dėl Sankcijų įgyvendinimo ir kontrolės politikos patvirtinimo. Svarbu, kad organizacijoje visi vienodai suprastų: yra įrankiai, su kuriais dirbame, vertiname jų įtaką verslui“, – LTG patirtimi dalinosi grupės vadovas. 

Kaip teigė forume sankcijų politikos raidą pristatęs Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Laimonas Talat-Kelpša, nors iki šiol prieš Rusiją priimta jau 19 sankcijų paketų, reikšmingai paveikusių finansų ir energetikos sektorius, sankcijas privalu plėsti toliau. „Kovoti su sankcijų apėjimu, mes, kaip tranzito valstybė, turime pareigą, ypač prieš Ukrainos žmones“, – pabrėžė jis. 

 Tačiau Baltarusija sankcijų prasme dar nėra pasivijusi Rusijos, ir tai suteikia galimybes apeiti ribojimus. Visgi Rusija dėl sankcijų negavo 142 mlrd. Eur pajamų: tai reiškia, negalėjo nusipirkti 7 mln. dronų arba 49 tūkst. „Iskander“ raketų, o dėl G7 sektorinių sankcijų prarado 450 mlrd. USD. Produkcijos kaštai išaugo 60 proc. Svarstant apie 20-tą sankcijų prieš Rusiją paketą, prioritetinėmis sritimis išliks energetika, finansai ir technologijos. 

Atsisaistyti nuo nedraugiškų kaimynų 

Diskusijoje apie atsisaistymą nuo nedraugiškų kaimynų aptarta energetikos sektoriaus nepriklausomybė bei iššūkiai, su kuriais dar susiduria transporto sektorius.  

Susisiekimo ministras J. Taminskas priminė, kad geležinkelių atsisaistymas pirmiausia prasideda nuo viso regiono bendradarbiavimo turint bendrą tikslą. LTG šiuo metu yra pažengusi vykdydama „Free Rail“ programą, tačiau tikra pažanga įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant su Latvija ir Estija – būtina užtikrinti, kad techniniai duomenys ir sistemos, jungiančios geležinkelius, nepatektų į Rytus. 

Tik po 35 metų Lietuva pasiekė tikros energetinės nepriklausomybės, – priminė prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba diskusijoje akcentuodamas, kad dabar sparčiai artėja ir transporto sektoriaus atsijungimas nuo rusiško standarto. Bet tam būtini trys kertiniai principai – diversifikacija, atsparumas ir regioninis bendradarbiavimas. 

„Atsijungimas niekada nėra paprastas. Tačiau elektros energijos sinchronizacijos projektas įrodė, jog kantriai ir nuosekliai dirbant net didžiausi iššūkiai tampa įveikiami ir suteikia tikrą nepriklausomybę. Geležinkeliai dabar yra tame pačiame kelyje, sėkmę lems gebėjimas išlaikyti bendrą tikslą ir apsaugoti infrastruktūrą“, – energetikų patirtimi dalijosi EPSO-G vadovas Mindaugas Keizeris. 

Diskusijos dalyviai sutarė, kad geležinkeliai yra kritinė valstybės ir sąjungininkų karinė ašis – „galingiausias tankas yra tas, kurį gali vežti geležinkeliu“. Todėl būtina spartinti europinės vėžės plėtrą, „Rail Baltica“ jungtis ir užtikrinti ilgalaikes investicijas. 

Sankcijų taikymo praktika: kur dar stringam? 

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Strateginės ir taktinės analizės valdybos viršininko Sergejaus Chaniutko teigimu, nuo 2022 m. pranešimų apie sankcijų pažeidimus statistika praktiškai nekito. „Verslai, išsikėlę nulinę politiką nuo pat karo pradžios, tokie ir liko. Tačiau 7–8 proc. verslų vis dar mėgina apeiti sankcijas“, – vertina S. Chaniutko. 

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė  Neringa Mickevičiūtė atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais sankcijų reglamentuose aiškiau ir tiksliau apibrėžtos sąvokos, susiję subjektai, sankcijų ignoravimo ar apėjimo poveikis, rizika bei atsakomybė. Visa tai teigiamai formuoja teismų praktiką. 

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė ir Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento skyriaus vadovė Reda Stanytė paneigė mitą, esą apeiti sankcijas apsimoka, nes rizika būti nubaustam vis didėja, o desankcionalizacija nenumatoma. Kaip vieną naujausių iššūkių R. Stanytė įvardijo perteklinį dirbtinio intelekto naudojimą sudėtingame sankcijų reglamento aiškinime. 

Kaip verslui uždaryti duris Rytuose? 

Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skaldą gaminančios įmonės „Milsa“ vadovas pasakojo, kad su Rytais įmonė neturi nieko bendro jau trejus metus. „Sunku priimti sprendimą, o jį priėmus, viskas tampa aišku. Mūsų paskutiniai kroviniai iš Baltarusijos atvažiavo 2022 m. vasario 26 d. Atsispirkime nuo savo vertybių ir eikime ten, kur norime būti“, – dalijosi jis. 

Užgriuvus naujai realybei, LTG grupės krovinių vežimo įmonės „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė, prisimena: priėmus sprendimą neišleisti savo vagonų, buvo labai sunku: „Atsimenu Putino raštą, kad bet koks važiuojantis per Rusiją turtas gali būti panaudotas karo tikslams. <...> Pritarsiu Mantui, kad tai yra vertybinis sprendimas, kad ir koks neapibrėžtumas būtų.“.  

Išėjimams iš nedraugiškų šalių nepadėjo ir, kaip įvardijo „Yukon Advanced Optics Worldwide“ komunikacijos vadovas Germanas Kavalskis, 2022 m. prasidėjusi raganų medžioklė Rytuose. „Verslo sprendimas pasitraukti, mūsų atveju nusprendėme likviduoti, buvo vienas sudėtingiausių teisiškai – reikėjo padaryti daug namų darbų, procesai tęsėsi trejus metus. Visuomenei atrodo, kad pakanka užkabinti spyną. Ten įvesta daug ribojimų vadovams dėl uždarymų, kurie gali užtraukti atsakomybę“. 

E. Šimė pabrėžė, kad nors pradėjus taikyti sankcijas žemumas pasiekė klientų pasitenkinimo rodiklis (tada jis buvo -4), nuoseklus skaidrumas ir komunikacija leido atkurti pasitikėjimą – NPS dabar siekia 34 balus.  

„Pramoninkai laikė Baltarusiją rimta rinka“, – apie kalbėjo politologas Vytis Jurkonis. „Tačiau, jeigu esi ten, turi prisiimti ir rizikas: Baltarusijoje viskas yra politika, todėl kaip prisiimi pelną, taip turi prisiimti ir nuostolius. Turime verslininkų, kurie buvo suimti Baltarusijoje. Daugelis, kurie ėjo į Rusijos rinką, galvojo, perauklės juos, o išėjo atvirkščiai. Į tai reikia žiūrėti kaip į nacionalinio saugumo klausimą. Tad esminis dalykas – gerinti mūsų radarą, pavyzdžiui, remti tyrimus atliekančius žurnalistus.“