Naujienos

Lietuvos valstybei paskelbus nepriklausomybę ir Sovietų Sąjungai paskelbus ekonominę blokadą, buvo uždrausta tiekti į Lietuvą bet kokią geležinkelio techniką bei įrangą. Siekiant vykdyti geležinkelių transporto veiklą buvo ieškoma partnerių, kurie galėtų užtikrinti geležinkelių infrastruktūros eksploatacijai reikalingų medžiagų ir įrenginių nenutrūkstamą tiekimą.

Esant sudėtingai ekonominei bei politinei situacijai, buvo ieškoma naujų galimybių, dėl ko buvo įkurta bendra Austrijos firmos VAE AG ir SPAB „Lietuvos geležinkeliai” įmonė UAB „Legetecha” (šiuo metu UAB „voestalpine VAE Legetecha”), kuri 1996 m. gegužės 9 d. atidarė geležinkelio iešmų ir jų komplektavimo dalių bei kitos geležinkeliui skirtos produkcijos gamyklą. Taip pat nuo 1996 metų AB „Lietuvos geležinkeliai” kelio remonto darbuose pradėjus naudoti ES lėšas pradėtos naudoti ES standartus atitinkančios kokybiškesnės, inovatyvesnės viršutinės kelio konstrukcijos bei kitos viešosios infrastruktūros statinių ir įrenginių medžiagos (gelžbetoniniai pabėgiais su elastiniais tvirtinimo elementais, bėgiai), kurios suprojektuotos keleivinių traukinių greičiams iki 160 km/h. Todėl keleiviniai traukiniai dėl atnaujinamos viršutinės kelio konstrukcijos važiuoja 130 km/h, o prekiniai  90 km/h. Atlikus stočių kelių prailginimą ir paklojus antrus kelius buvo padidintas traukinių pralaidumas ir sutrumpintas kelionės laikas, ko pasėkoje traukiniai nuo kelionės pradžios iki pabaigos atvyksta be sustojimų.

Per 25 Lietuvos geležinkelių gyvavimo metus atlikta daugiau kaip 800 km kapitalinio kelio remonto darbų, pakeista daugiau kaip 3000 komplektų iešmų naujais, iš viso per šį laikotarpį atlikta daugiau kaip 5000 km kelio darbų. Taip pat bendrovė įgyvendino eilę kitų strateginių infrastruktūros optimizavimo projektų – pastatyta naujų, rekonstruota, modernizuota ir kitaip pertvarkyta kelių, kurių bendras geležinkelių ilgis šiuo metu 1877,2 km. Taip pat nutiesta naujas europinės vėžės 1435 mm linija nuo Lenkijos Respublikos sienos iki Kauno.

Ryšių ūkyje buvo atsisakyta analoginių ryšio technologijų naudojimo ir pereita prie skaitmeninių. Įdiegta nauja Riedmenų automatinės kontrolės sistema dėl ko bendrovėje atsirado galimybė nustatyti daugiau riedmenų ratų defektų ir nukrypimų. Tai padėjo sumažinti avarijų galimybę ir išvengti nuostolių, sumažėjo kelio įrangos priežiūros kaštai.

Įsigyta naujos kartos trigubai našesnis ES standartus atitinkantis kelio ištaisymo mašinų kompleksas (kelio taisymo mašina, planiruotuvas ir dinaminis stabilizatorius), kelio ir iešmų ištaisymo mašinos, pabėgių keitimo kompleksai, kurių gamintojai – tarptautinius ir ES standartus gaminančios ES gamintojos. Šių mašinų pagalba pabėgiai keičiami mechanizuotu būdu, žymiai padidėjo darbo našumas ir atliekamų darbų kokybė. Taip pat yra įsigyta visa eilė kitos įvairios technikos: automobiliai, traktoriai, buldozeriai, mažosios mechanizacijos priemonės, sniego valymo mašinos, geležinkelio kranai, drezinos ir kt. Kelio ir kitos technikos atnaujinimas padeda bendrovei kelti technikos lygį, mažinti sunkų rankinį darbą efektyvinti darbo našumą bei didinti darbo bei eismo saugumo lygį Lietuvos geležinkeliuose.

Iki 2016 metų, naudojant paskolas, bendrovės bei ES lėšas buvo atlikti esminiai infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo projektai:

–          atnaujinta didžioji dalis stočių pastatų, peronų ir kita susijusi infrastruktūra keleiviams;

–          pastatytas europinės vėžės geležinkelis (Rail Baltica projektas) ir kartu rekonstruotas esamas geležinkelis nuo Lenkijos sienos iki Kauno;

–          rekonstruotas geležinkelio tunelis Kaune;

–          įrengtas naujas, šiuolaikiškas eismo valdymo centras;

–          Vilniuje ir Kaune pastatyti nauji viešieji intermodaliniai terminalai;

–          atnaujinti IX koridoriaus (ruožų Kena-Klaipėda, Kaišiadorys-Kybartai) keliai ir statiniai;

–          prailginti stočių keliai IX koridoriuje (siekiant sudaryti galimybes pravažiuoti 6000 tonų prekiniams sąstatams);

–          pastatyta nauja Kenos pasienio stotis, išplėtotos ir rekonstruotos Vaidotų skirstymo stotis, Draugystės ir Rimkų stotys Klaipėdoje;

–          visame tinkle modernizuotos elektros tiekimo sistemos;

–          visame tinkle modernizuotos telekomunikacijų sistemos (įrengtos optinio pluošto kabelinių linijos);

–          modernizuota signalizacija linijose Kaišiadorys-Radviliškis, Šiauliai-Klaipėda, Kaunas-Kybartai;

–          įdiegti riedmenų automatinės kontrolės prietaisai (RAKP), kurie aptinka riedmenų gedimus traukiniui važiuojant;

–          visame tinkle Įdiegta GSM-R sistema;

–          rekonstruotas Vilniaus aplinkkelis, įrengiant antrąjį kelią;

–          pastatyti antrieji keliai tarpstočiuose Kūlupėnai-Kretinga, Telšiai-Duseikiai, Pavenčiai-Raudėnai;

–          įsigyta moderni infrastruktūros diagnostikai, priežiūrai ir avarijų padarinių šalinimui reikalinga įranga bei atlikta daugybė kitų infrastruktūros atnaujinimo darbų.