Naujienos

2016-11-25

„Lietuvos geležinkeliams“ – 25-eri: keleivių vežimas

Pirmiausia, pasikeitė vienas pagrindinių uždavinių – prieš 25 metus darbus reikėjo organizuoti taip, kad būtų galima vežti didelius keleivių srautus, dabar – visas dėmesys skiriamas paslaugos kokybei, kad planuodamas kelionę keleivis pasirinktų būtent AB „Lietuvos geležinkeliai” traukinius.

Sparčiai keičiantis keleivių poreikiams, keitėsi ir keleivinių riedmenų parkas.

Vien tik per pastarąjį dešimtmetį į riedmenis investuota apie 190 mln. Eur. Įsigyti 36 savaeigiai traukiniai, 9 keleiviniai vagonai ir 2 keleiviniai lokomotyvai:

– 10 naujų dviaukščių elektrinių traukinių, eksploatuojamų maršrutuose Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas ir Vilnius–Trakai.

– 12 automotrisių PESA 620M, eksploatuojamų visoje Lietuvoje;

– 3 dyzeliniai traukiniai PESA 630MiL, eksploatuojami maršrutuose Vilnius–Minskas–Vilnius, Vilnius–Ignalina–Turmantas–Vilnius, Vilnius–Šiauliai–Vilnius.

– 4 dyzeliniai traukiniai RA-2, eksploatuojami šiaurės Lietuvoje.

– 7 dyzeliniai traukiniai PESA 730 ML, eksploatuojami maršrute Vilnius–Klaipėda–Vilnius.

Nauji traukiniai suprojektuoti pagal aukščiausius tarptautinių geležinkelių organizacijų reikalavimus. Keleiviams užtikrinta pakankamai vietos salone, patogios sėdynės, salono apšvietimas, šildymo bei oro kondicionavimo sistemos – apie ką keleiviai galėjo tik pasvajoti prieš 25 metus – atitinka naujausius geležinkelių transportui keliamus reikalavimus. Visi nauji traukiniai pritaikyti keliauti žmonėms su negalia.

Technologijos per 25 penkerius metus atliko didelį šuolį į priekį. Norint nusipirkti bilietą 1992 m. reikėjo ilgai stovėti eilėje prie kasos. Šiandien tai galima padaryti neišėjus iš namų – internetinėje svetainėje www.traukiniobilietas.lt įsigyti bilietą bet kuria vietinio susisiekimo kryptimi – bei pakeliui į traukinį mobiliuoju telefonu. Pasikeitė ir keleivių patikros bei bilietų pardavimo traukiniuose priemonės.

Įdiegėme WI–FI ryšys Vilnius–Kaunas, Vilnius–Klaipėda ir Vilnius–Trakai maršrutuose, traukiniuose atsirado kavos bei kitų karštųjų gėrimų aparatai, taip pat šiuolaikinės priemonės kelionės informacijai teikti. Darome viską, kad žengtume koja kojon su technologijomis ir kad keleivis įlipęs į traukinį nesijaustų grįžęs į XX amžių.

Maršrutai, kuriais vežame keleivius, taip pat ne išimtis. Neliko tiesioginių traukinių Vilnius–Varšuva, kurie važiuodavo 1520 ir 1435 mm pločio vėže, tačiau turime tiesioginį traukinį Kaunas–Balstogė, važiuojantį siaurąją Rail Baltica vėže. Vilnius–Minskas kelionės laikas sutrumpėjo nuo 4 valandų iki 2 val. 30 min. Elektrifikavus ruožą laikas turėtų sutrumpėti dar pusvalandžiu. Dėl smarkiai pasikeitusio keleivių poreikio ir geopolitinės situacijos neliko ir AB „Lietuvos geležinkeliai” formavimo tiesioginių traukinių į Rusiją.

Keičiantis demografinei situacijai, pasikeitus gyventojų kelionių kryptimis, prasidėjus itin sparčiai šalies automobilizacijai keleivių skaičius kai kuriomis kryptimis sparčiai mažėjo. Nuo 1992 m., kai buvo pervežta beveik 22 mln. keleivių, keleivinių traukinių paslaugų poreikis Lietuvoje sumažėjo iki maždaug 5 mln. keliaujančiųjų per metus. Teko atšaukti maršrutus Klaipėda–Šilutė, Kaunas–Alytus, Vilnius–Šeštokai, Vilnius–Stasylos, Vilnius–Utena, Vilnius–Druskininkai, Šiauliai–Tauragė–Pagėgiai, Klaipėda–Skuodas ir kai kuriuos kitus. Pastaruoju metu koncentruojamasi į keleivių vežimus tarp didžiųjų šalies miestų: traukinių, kursuojančių tarp Vilniaus ir Kauno skaičius išaugo iki 40 per dieną, tarp Vilniaus ir Šiaulių – iki 10 per dieną.

Vietiniame susisiekime taip pat žengėme didelį žingsnį, sutrumpindami kelionės laiką: iš Vilniaus Kauną traukiniu galima pasiekti vos per 1 val. 5 min. – seniau kelionė trukdavo daugiau kaip 2 val.; Klaipėdą per 3 val. 45 min. – seniau – apie 5 val.; Šiaulius per 2 val. 7 min. – seniau apie 3 val. Kasmet atliekame rinkos tyrimus, analizuojame keleivių poreikius ir tobuliname traukinių tvarkaraščius: išaugus žmonių keliavimo po pasaulį poreikiui buvo sukurtas traukinių maršrutas Vilnius–Oro uostas, kuriamos traukinių maršrutų jungtys keliavimui su persėdimais, bendradarbiaujama su kitų transporto rūšių atstovais kuriant kombinuotus maršrutus, kurių tikslas suteikti keleiviams paslaugą „nuo durų iki durų”.

Keičiantis maršrutų apimtims keitėsi ir keleivius aptarnaujantis personalas bei nuolatos augo jų darbo kokybės poreikis. Jei prieš dvidešimt penkerius metus pagrindinė užduotis buvo tik parduoti bilietus, tai dabar didelis dėmesys skiriamas tam, kaip suteikti keleiviui išskirtinį dėmesį. Kad lengviau suprastume savo keleivius, sukūrėme ir įdiegėme keleivių lojalumo programą bei nuolatos atliekame keliaujančių traukiniais apklausas ir atsižvelgdami į jų rezultatus organizuojame darbus. Gerinant keleivių aptarnavimo kokybę įdiegta daug naujovių – sukurti keleivių aptarnavimo standartai, praplėstas paslaugų spektras – pirma klasė Vilnius–Kaunas ir Vilnius–Šiauliai–Klaipėda maršrutuose, darbuotojai nuolatos mokomi ir atestuojami kaip teisingai ir mandagiai aptarnauti keleivius bei imamasi visų priemonių, kad keleiviai jaustųsi saugiai, patogiai ir vėl grįžtų keliauti su AB „Lietuvos geležinkeliai”.

Dyzeliniai traukiniai

1991 metais