Naujienos

Trumpa, svarbi istorinė dalis

1)            Lietuvoje dar 1999 m. buvo patvirtinti specialiojo plano sprendiniai europinio standarto geležinkelio tiesimui ruože PL/LT valstybių siena – Marijampolė – Kaunas (Rokai). Pagal sprendinius turėjo būti statoma nauja („laukuose”) europinio standarto (1435 mm) geležinkelio linija. Sankasa turėjo būti įrengiama greičiui 250 km/val., o pirmame etape geležinkelio kelias įrengtas su projektiniu greičiu 160 km/val. 2002 m. LR Seimas patvirtino LT bendrąjį planą su spec. plane numatyta vėže. 2004 m. oficialiai „gimė” sąvoka „Rail Baltica” ašis (Varšuva – Kaunas – Ryga – Talinas – Helsinkis) ir Europos Komisija įtraukė projektą į 30ties ES prioritetinių projektų sąrašą (Nr. 27). Buvo paskirtas Europos Sąjungos projekto koordinatorius (Pavel Telička). 2007 m. bendrovė „perėmė” projekto įgyvendinimą ir, įvertinusi po 1999 m. įvykusius esminius pasikeitimus dėl žemės savininkų, dėl su geležinkelio keliu susijusios infrastruktūros, pradėjo rengti specialiojo plano tikslinimo viešųjų pirkimų dokumentus. Šiems, teritorijų planavimo dokumentų parengimo darbams E Komisija skyrė finansavimą. 2009 m. bendrovė pasirašė sutartį su Transporto investicijų direkcija ir oficialiai tapo projektą įgyvendinanti institucija. 2009 m. bendrovė su planuotoju, nugalėjusiu atvirame konkurse, pasirašė sutartį dėl teritorijų planavimo dokumentų parengimo ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ruože PL/LT v. siena – Marijampolė. 2010 m. TID pagal SM įgaliojimą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą vienoje iš „Rail Baltica” trasos kadastrinių vietovių. Tačiau 2010 m. gruodį EK suspendavo veiklos finansavimą ir EK bei ministerijos iniciatyva buvo sustabdytas sutarties su planuotoju vykdymas;

2)            Dar 2007 m. ES projekto koordinatorius P. Telička pasiūlė Lietuvai projektą įgyvendinti „žingsnis po žingsnio” (step by step approach) principu ir pažymėjo, kad pirmame visuotino „Rail Baltica” projekto įgyvendinimo etape svarbu iki 2013 m. pastatyti europinio standarto (1435 mm pločio) vėžę iki Kauno ir pasiekti 120 km/val. greitį. 2008 m. Europos Komisija priėmė sprendimus dėl projekto „Rail Baltica” dokumentų rengimo ruože PL/LT valstybių siena – Marijampolė – Kaunas  – Šiauliai – LT/LV siena ir rangos darbų pasienio ruožuose PL/LT v.s.-Marijampolė ir Šiauliai-LT/LV v.s. finansavimo ES TEN-T programos lėšomis. 2009 m. liepą Europos Koordinatorius, atsiuntė laišką LR Susisiekimo ministrui (kopijos LR Seimui, LR Vyriausybei, LR Užsienio reikalų ministerijai ir kt.) su konkrečiu siūlymu keisti „Rail Baltica” projekto įgyvendinimo koncepciją Lietuvoje: buvo pasiūlyta statyti europinio standarto (1435 mm) vėžę nuo PL/LT v.s. iki Kauno palei esamą rusiškąją (1520 mm) vėžę panaudojant LG patikėjimo teise valdomą žemę, taip išvengiant tuo metu ypatingai ilgai trunkančio žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso. 2009 m. rugsėjį ES koordinatorius papildomu laišku ragino Susisiekimo ministrą kaip galima greičiau priimti sprendimą dėl europinės vėžės tiesimo palei esamą 1520 mm kelią iki Kauno, pabrėždamas naudą visam „Rail Baltica” projektui. 2009 m. gruodžio mėn. LR Vyriausybė priėmė nutarimą (papildyta 2010, 2011 metų nutarimais) dėl neatidėliotinų veiksmų plano įgyvendinant „Rail Baltica” projektą ir pakeitė įgyvendinimo koncepciją. Europos Komisija 2010 (papildant 2011) pakeitė savo 2008 m. sprendimus dėl finansavimo. 2010 m. birželio 8 d. Ispanijos mieste Saragosoje Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija pasirašė memorandumą, kuriuo išreiškė politinę valią tęsti projektą „Rail Baltica”. Lietuva šiuo memorandumu patvirtino savo įsipareigojimą atlikti visus projekto įgyvendinimo darbus, numatytus Vyriausybės patvirtintame Neatidėliotinų veiksmų, kuriuos būtina atlikti įgyvendinant projektą „Rail Baltica”, plane (LRV 2009-12-23 nutarimas 1802 (redakcija Nr. 541) yra memorandumo priedas).

2015 metais baigtas 1 (pirmas) projekto „Rail Baltica” įgyvendinimo etapas

Ruože Lietuvos/Lenkijos valstybių siena – Kaunas pastatyta virš 120 km europinės vėžės (1435 mm pločio) geležinkelio, rekonstruota 102 km plačiojo geležinkelio (1520 mm), rekonstruota 6 km sugretintos 1435/1520 mm pločio vėžės (Šeštokai-Mockava), pastatyta arba rekonstruota 19 tiltų, rekonstruotos 6 stotys, įrengti 4 viadukai, pastatyta virš 24 km garso izoliavimo sienučių ir atlikta daugybė kitų darbų.

Pirmo etapo įgyvendinimas Lietuvoje kainavo 347 mln. Eurų. Tame skaičiuje ES parama sudarė 195 mln. Eurų (56 %), 16 mln. Eurų (5 %) valstybės biudžeto lėšos ir 135 mln. Eurų (39 %) bendrovės lėšos.   Tame skaičiuje rangos darbai ruože PL/LT v.s. – Kaunas kainavo 301 mln. Eurų. Tame skaičiuje ES parama sudarė 166 mln. Eurų (55,1 %), 5 mln. Eurų (1,7 %) valstybės biudžeto lėšos ir 130 mln. Eurų (43,2 %) bendrovės lėšos.

Projekto įgyvendinimas turėjo didelę įtaką ir Lietuvos ekonomikai. Dirbo daugelis projektavimo įmonių, 5 generaliniai rangovai, virš 30 subrangovų, įdarbinta virš 1000 žmonių, dirbo virš 700 vnt. įvairių įrenginių. Be to, biudžetą papildė daug mokesčių- PVM, gyventojų pajamų mokestis, Sodros mokestis ir kt. Skaičiuojama, kad į biudžetą vienokiu ar kitokiu būdų sugrįžta 40-60 proc. investicijų.

Spręstinas klausimas – šiuolaikiškos signalizacijos ir eismo valdymo sistemos įdiegimas. Šiuo metu rastas laikinas sprendimas, leidžiantis saugiau vykdyti eismą 1435 mm linija ir padidinti traukinių judėjimo greitį – bendrovės lėšomis pervažose įdiegta pusiau automatinė signalizacija.

Verslo galimybės

Šiandien Lietuvoje jau pastatytas 100 km „terminalas” („Rail Baltica” 1 etapas), kuriame sąveikauja europinė ir plačioji vėžės bei kita transporto moda – automobilių transportas. Ruože Mockava – Kaunas yra galimybė daugelyje vietų įrengti privačius intermodalinius terminalus, verslo vienetus:

–         Mockavoje privatus investuotojas stato terminalą;

–         Šeštokuose bendrovė turi konteinerių perkrovimo galimybes iki 2 mln. tonų tarp siauros ir plačios vėžių. Be to, suprojektuotas ir numatyta vieta birių krovinių terminalui. Planuojamas pajėgumas 2 mln. tonų;

–         Marijampolėje įrengiama laisva ekonominė zona. LEZ operatoriaus užsakymu suprojektuota geležinkelio jungtis su  LEZ teritorija;

–         Kaune pastatytas intermodalinis terminalas, kuris neužilgo bus sujungtas su europine vėže. Šiuo metu terminale vykdomos krovinių perkrovimo operacijos iš plačiojo geležinkelio (1520 mm) į autotransportą (ir atvirkščiai).

 

Šiuo metu pagal galiojantį tvarkaraštį, 1435  mm  pločio  vėžės  geležinkelio

linija, prekiniai traukiniai važinėja maršrutais:

–         Šeštokai – Mockava, 2 traukiniai kiekvieną dieną;

–         Mockava – Šeštokai, 2 traukiniai kiekvieną dieną;

–         Mockava – Trakiškiai, 8 traukiniai per savaitę;

–         Trakiškiai – Mockava  7 traukiniai per savaitę.

 

Keleivių vežimas:

–         Šiuo metu savaitgaliais kursuojančio „Przewozy Regionalne” formavimo traukinio Bialystok–Kaunas kursavimo laikai:

•  Traukinys iš Bialystok išvyksta penktadieniais 15:34 ir atvyksta į Kauną 21:28, šeštadieniais ir sekmadieniais išvyksta 07:43 ir 15:34 ir į Kauną atvyksta 13:33 ir 21:28.
•   Traukinys iš Kauno į išvyksta šeštadieniais ir sekmadieniais 09:04 ir 17:13 ir atvyksta į Bialystok 12:57 ir 21:10 val., pirmadieniais išvyksta 09:04 ir į Bialystok atvyksta 12:57.

–         Reisai vykdomi savaitgaliais, kadangi jie orientuoti tik į turistinį/pramoginį keliautojų segmentą. Nesant eismo valdymo signalizacijos Lietuvos pusėje ir dėl gana prastos infrastruktūros būklės Lenkijos pusėje mažas traukinio greitis neleidžia konkuruoti su kitomis transporto rūšimis ir yra nepatrauklus keliaujantiems dalykiniais tikslais (kelionės trukmė važiuojant 286 km – beveik 5 valandos). Taip pat pagrindinius šalių miestus ir keliautojų traukos centrus – Varšuvą ir Vilnių – galima pasiekti tik su persėdimais, kas dar ilgina kelionės trukmę.

–         Vyksta diskusijos ir su kitu Lenkijos vežėju PKP Intercity, kurių traukiniai važinėja tarp pagrindinių Lenkijos ir aplinkinių šalių miestų dėl reisų Varšuva – Kaunas. Tačiau abi pusės sutaria, kad prie dabartinės infrastruktūros būklės ir atitinkamai traukinių greičių geležinkelių transportas negalės konkuruoti ne tik su oro bet ir kelių transportu ir bus patirtas nuostolis. Tai sulaiko nuo konkrečių praktinių žingsnių.

 

Spręstinas klausimas: Lietuvos pusėje, įdiegus pusiau automatinę signalizaciją pervažose, kelionės laikas nuo Kauno iki PL/LT sienos gali sutrumpėti iki 30 minučių. Tačiau Lenkijos vežėjas palieka tą patį grafiką ir bendra kelionės trukmė nesikeičia.

 

Projekto įgyvendinimo tęsinys

Ruožo Kaunas–Palemonas–Rokai–Jiesia rangos darbai ir jų techninė priežiūra bus dalinai finansuojami ES EITP programos lėšomis 85 proc. Europos Komisija, teigiamai įvertinusi pateiktą paraišką, 2015 metais su Lietuva pasirašė dotacijos susitarimą dėl trūkstamų „Rail Baltica” jungčių įrengimo bei kitų veiklų finansavimo. Dotacijos sutartimi ruožo PL/LT v.s. – Kaunas elektrifikavimo studijos ir techninio projekto parengimui (3 mln. EUR), rangos darbams ruože Jiesia – Rokai – Palemonas – Kaunas (108,5 mln. EUR), žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimui ir žemės nusavinimui (13,1 mln. EUR), numatyta 124,6 mln. EUR, tame skaičiuje 105,9 mln. EUR ES EITP programos lėšų.

Jiesia – Rokai. Rangos sutartis pasirašyta 2016 m. spalio 7 d. Statyba – per 18 mėn. nuo 2016 m. lapkričio 10 d., kuomet teisės aktų bei sutarties nustatyta tvarka paskelbta statybos darbų pradžia. Sutarties kaina 12,9 mln. EUR.

Rokai – Palemonas – Kaunas. Keturi atvirieji konkursai dėl šių darbų buvo paskelbti rugsėjo 28 d. – informacija apie pirkimus buvo paskelbta CVP IS sistemoje ir Europos Komisijos oficialiame leidinyje TED (Tender Electronic Daily).

Lapkričio 3 d. pateiktos dalyvių paraiškos su duomenimis kvalifikacijai vertinti. Iš viso pateiktos 22 paraiškos – trijuose konkursuose po 5 dalyvių paraiškas, viename – 7 dalyvių paraiškos.

Šiuo metu teisės aktų nustatyta tvarka vertinama, ar dalyviai atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Dalyviai, atitiksiantys kvalifikacinius reikalavimus, bus kviečiami pateikti kainų pasiūlymus deryboms.

Atlikus visus būtinus atviriems konkursams veiksmus turėtų paaiškėti, kas vykdys rangos darbus geležinkelio ruožuose Kaunas – Palemonas – Rokai tiesiant 1435 mm vėžės pločio geležinkelio liniją.

 Maksimalios, bendrovei priimtinos kainos:

–         Kaunas – Palemonas 38,6 mln. EUR;

–         Rokai – Palemonas 50,3 mln. EUR (trys statiniai: Rokai – HES, HES teritorija, HES – Palemonas).

Ruožas Rokai–Palemonas–Kaunas svarbus tuo, kad jame įvykdžius rangos darbus atsiras trūkstama europinio geležinkelio jungtis, leisianti kaip galima greičiau pratęsti projekto įgyvendinimą iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Be to visiems „Rail Baltica” projekto partneriams bei krovinių vežėjams atsiras galimybė naudoti Kauno intermodalinio terminalo (Palemone) pajėgumus. Jame bus galima perkrauti krovinius nuo europinės vėžės geležinkelio ant plačiosios ir atvirkščiai.

Europinės vėžės įrengimas ruože Kaunas – Palemonas – Rokai ypatingas tuo, kad rangos darbai bus vykdomi aplinkosaugai jautriame, techniškai sudėtingame, urbanizuotame ruože. Rangos darbų metu, be europinės vėžės geležinkelio statybos, bus įrengtos naujos požeminės pervažos, nauji požeminiai pėsčiųjų praėjimai, rekonstruoti esami ir pastatyti nauji viadukai, vienas jų net 6,5 m aukščio. Kauno hidroelektrinės ribose bus rekonstruojamas esamas tiltas bei įrengtos naujos perdangos 1435 mm pločio vėžės geležinkeliui.

 

Nuo Kauno (Palemono) iki LT/LV valstybių sienos

Dar 2014  metais Lietuva parengė strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) europinio standarto geležinkelio statybai ruože Kaunas (Palemonas) – LT/LV valstybių siena.

Šiuo metu parengtas specialusis planas ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Baigiamas rengti dokumentų paketas LR Vyriausybei dėl specialiojo plano sprendinių patvirtinimo.

Sekantis žingsnis – žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir žemės paėmimas. Kaip minėta, lėšos jau numatytos Susisiekimo  ministerijos ir ES INEA agentūros pasirašytame dotacijos susitarime.

Tolimesni darbai priklausys nuo bendros įmonės RB Rail (LV – veikiančios pagal Latvijos įstatymus). Jai perduota daugelis darbų – studijos, projektavimas, medžiagų pirkimas, techninių specifikacijų, pirkimo dokumentų šablonų rengimas, signalizacijos, elektrifikacijos įgyvendinimas, rangos darbai pasienio ruožuose ir pan.

Finansai

I. EITP 1 (CEF 1):

1. LT ir INEA dotacijos sutartis 124,6 mln. EUR, t. sk. 105,9 mln. EUR ES EITP programos lėšų;

2. RBR ir INEA sutartis, Lietuvos dalis 30,5 mln. EUR, t. sk. 25,4 mln. EUR ES EITP programos lėšų.

Veiklos :

1) Projektavimo darbai (14,815 mln. EUR be PVM) ruože nuo Kauno (Palemone esančio Kauno VLC) iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos: pagal dotacijos susitarimą, sutarties vykdymas numatytas 2019-2020 m. (po žemės paėmimo visuomenės naudai procedūros pabaigos). Po kontraktavimo schemos susitarimo pasirašymo veiklą vykdys RBR;

2) Statybos pirmas etapas (13,315 mln. EUR be PVM). Pagal dotacijos susitarimą, darbus numatyta vykdyti po techninio projekto parengimo (2020 m.). Darbų apimtis: 1435 mm geležinkelio jungtis (~3 km) nuo Kauno VLC iki 1435 mm. geležinkelio skirstamojo kelyno, bei dalinė skirstamojo kelyno statyba (2-3 kelyno keliai).

3) Projekto įgyvendinimo priemonės (2,333 mln. EUR);

II. EITP II (CEF II). RBR ir INEA sutartis, Lietuvos dalis 211,4 mln. EUR, t. sk. 179,7mln. EUR ES EITP programos lėšų.

Veiklos:

B1.4.1: Study on upgrading the 1435 mm gauge railway line in section „PL/LT state border – Kaunas – RRT Palemonas” to traffic codes P2 and F1 of the INF TSI of 2014 and Global Project standards. Vykdys RBR. Biudžetas 0,65 mln. EUR;

B1.4.2: Preparation of the special plan for the straightening and speed increase of the „Polish / Lithuanian state border – Kaunas – RRT Palemonas” railway line (LT). Vykdys (arba, priklausomai nuo studijos rezultatų, nebus vykdoma visai) RBR? Biudžetas 1,313 mln. EUR;

B.1.4.3: A study of archaeological and cultural heritage objects and on site exploration and disposal for possible unexploded war ordnance and explosive charges on the site of 1435 mm gauge railway line from Kaunas to LT and LV state border (LT). Vykdys RBR? Biudžetas 0,865 mln. EUR;

B3.4.2.1: Installation of the ETCS Level 2, Baseline 2.3.0d or higher, including GSM-R upgrade for the railway line of 1435 mm gauge in section „Polish and Lithuanian state border – Kaunas” (LT). Vykdys (arba, priklausomai nuo studijos rezultatų, nebus vykdoma visai) RBR. Biudžetas 15,1 mln. EUR;

B3.4.2.2: Installation of signalling, traffic control, communications and related systems for the railway line of 1435 mm gauge in section „Polish and Lithuanian state border – Kaunas” (LT). Vykdys (arba, priklausomai nuo studijos rezultatų, nebus vykdoma visai) RBR. Biudžetas 56,7 mln. EUR;

B3.4.4: Construction of the section Kaunas (Palemonas RRT)- Panevėžys-LT/LV border (Phase II) (LT). Apie 55 km sankasos. Konkurso dokumentų projektą rengs, medžiagas pirks RBR. Darbus LT (nes nepasienio ruožas). Biudžetas 131,2 mln. EUR;

B5.4.1: Project implementation support measures (LT). Biudžetas 2,68 mln. EUR;

B6.4.1: Owner’s supervision (LT). Biudžetas 2,3 mln. EUR;

B7.4.1: Communication and PR plan with the public (LT). Vykdys RBR? Biudžetas 0,625 mln. EUR;