Naujienos

LTG sankcijų valdymo forumas: sankcijų įgyvendinimas – investicija į mūsų saugesnę ateitį  

LTG grupė antrąkart surengė Sankcijų valdymo forumą, subūrusį įvairių institucijų ir įstaigų, įgyvendinančių sankcijas ir vykdančių jų kontrolę, atstovus. Forumo tikslas – paskatinti valstybės institucijas, valstybės valdomas įmones, bankus ir didžiąsias Lietuvos bendroves pasidalinti išmoktomis pamokomis ir ieškoti naujų bendrų sprendimų, kaip išvengti sankcijų apėjimo.  

Pasak renginį atidariusio LTG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, susiduriant su įvairiais iššūkiais, svarbu nepamesti krypties ir išlaikyti tvirtą vertybinį stuburą.  

„Prasidėjus karui Ukrainoje visi įkvėpėme ir pradėjome darbus. Neaišku, kada karas pasibaigs, kasdien turime kintančią situaciją, tuo pačiu ir daugybę iššūkių, kuriuos turime įveikti. Sankcijos, ne tik mūsų, kas vežame krovinius, tai visos Lietuvos, visų institucijų – muitinės, bankų bei kitų tarnybų – klausimas. Džiaugiuosi, kad susibūrėme į stiprią bendruomenę, kur kartu galime dalintis patirtimi bei spręsti kylančius klausimus dėl sankcijų taikymo. LTG grupės krovinių vežimo įmonė „LTG Cargo“ vien šiais metais atliko beveik 3500 patikrų, kilus įtarimams dėl galimų sankcijų pažeidimų, laimėjome ir 4 bylas teismuose – tai dar vienas tvirtas įrodymas, kad mes neatsitraukiame ir neleidžiame remti karo mašinos. Svarbiausia, kad visi kartu darome teisingus dalykus“, – kalbėjo Egidijus Lazauskas.  

Sankcijos – užsienio politikos įrankis 

Pirmojoje diskusijoje, nagrinėjusioje sankcijų veiksmingumą užsienio politikoje, dalyvavęs prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad sankcijos nėra naujas ar su karu Ukrainoje atsiradęs reiškinys.   

„Mums jis buvo pritaikytas po nepriklausomybės atgavimo siekiant paveikti sprendimų priėmimą. Žinome, kad priimant sprendimus dėl sankcijų reikalingumo Lietuva yra aktyvi veikėja. Kokio efekto siekiame? Pirmiausia, siunčiame signalą, kad daromi veiksmai mums nėra priimtini. Antra, tarptautinei bendruomenei rodome, kad šie klausimai – o dažniausiai jie susiję ne su ekonomika, bet žmogaus teisėmis – mums opūs. Kita vertus, ir čia sankcijos nesuveikia, – tai yra atgrasymo priemonė. Nepaisant to, sankcijų politiką turime nuosekliai taikyti, kitu atveju turėsime milžiniškas geopolitines ir ekonomines pasekmes“, – sakė prezidento patarėjas.  

Susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės vertinimu, ekonomikos stiprumą lemia jos diversifikacija. „Kiek ir kokiame sektoriuje turime didelės priklausomybės nuo pigių išteklių kitose šalyse, gali lemti, kiek tos šalys gali diktuoti sąlygas, paveikti ar net šantažuoti. Šalys nuo Suomijos iki Lenkijos sutaria vieningai ir turi gana panašias sankcijų politikas bei supranta jų svarbą.    

Sankcijos agresoriams – kaip vakcina – sukelia pirminį šoką, bet ilgalaike prasme augina atsparumą. Visgi šokas ir signalas svarbus ir mums, įvertinant partnerius ar diversifikacijos galimybes“, – teigė viceministrė.  

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Tomas Janeliūnas atkreipė dėmesį, kad efektyviausias yra unifikuotas sankcijų taikymas: „Kuo ilgiau tęsiasi ne visuotinės sankcijos, tuo lengviau prisitaikyti ir rasti alternatyvų. Vienas akademinės literatūros siūlymų  yra sukurti greitą stiprų efektą izoliuojant valstybę ir neleidžiant jai atsigauti po nokdauno“.  

Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas savo pranešimą pradėjo sakydamas, kad Lietuva yra de facto lyderė tiek formuojant sankcijų politiką, tiek jas įgyvendinant.   

Kalbėdamas apie sankcijas rusijai, jis teigė, kad jos yra veiksmingos agresorės ekonomikai, bet rusija geba nuolat adaptuotis.  

„Sankcijomis siekiama pakeisti agresorių elgesį. Aš manau, kad kažkuria prasme mes tą elgesį keičiame, bet vėlgi rusijos ir jų partnerių verslai kas tris mėnesius stengiasi keisti sankcijų apėjimo schemas. Jei sankcijos neveiktų, rusija šių schemų ir naujų „draugų“ neieškotų,“ –  teigė Užsienio reikalų viceministras.  

Bendradarbiavimas – svarbus veiksnys įgyvendinant sankcijas 

Apie bankų vaidmenį įgyvendinant sankcijas diskutavę ekspertai vieningai pritarė, kad, norint veiksmingai taikyti jų apribojimus, būtinas glaudus atsakingų įmonių ir įstaigų bendradarbiavimas. Viena diskusijos dalyvių „LTG Cargo“ generalinė direktorė Eglė Šimė kalbėjo:  

„Mes dirbame ne vieni. Konsultuojamės su bankais, FNTT, Užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, kasdien bendraujame su muitine. Svarbu, kad bendradarbiavimas tęstųsi ir stiprėtų, nes tvirta bendruomenė yra vienas pagrindinių veiksmingo sankcijų įgyvendinimo aspektų.“  

Kitas svarbus bendruomenės narys – tiriamosios žurnalistikos atstovai, kurie, bendradarbiaudami su institucijomis, savo tyrimuose siekia atskleisti įmones, remiančias rusijos karo mašiną, naujus sankcijų apėjimo metodus ir šablonus bei formuoti sankcijų politiką. Tai forume patvirtino tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ vadovas, žurnalistas Šarūnas Černiauskas.   

Sankcijų įgyvendinimo patirtimi dalijęsi FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika bei Muitinės departamento Veiklos priežiūros ir netarifinių priemonių kontrolės skyriaus vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis vieningai sakė, kad per 30 mėn. sankcijų apeidinėjimo mechanizmai patobulėjo ir toliau ieškoma naujų būdų. Bet mokosi bei tobulėja ir šios įstaigos, kurioms, priešingai nei „nešvarių“ pelnų siekiantiems verslams, „nenusispjaut“. „Ar turėsime iššūkių? Žinoma. Nepavarkime įgyvendinti sankcijų, tai ilgas kelias, kasdien sudėtingėjantis. Turime technologijas, komandas, partnerius, vienodą požiūrį. Nepavarkime. Negalime išeiti iš mūšio, kol jis dar vyksta“, – sakė A. Valeika.  

Sankcijų vertė ir įtaka 

Kaip savo pranešime teigė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta, nors rusija ir yra labiausiai sankcionuota valstybė pasaulyje, kuriai taikoma net 22 230 sankcijų, sankcijų įgyvendinimas negali būti statinis procesas – reikalinga nuolatos sekti informaciją apie naujas, atnaujintas sankcijas. „Sankcijų tikslai – taikos ir stabilumo pasaulyje palaikymas, tarptautinės teisės principų gynimas, kova su žmogaus teisių pažeidimais – yra alternatyva kariniams veiksmas ir juos galima pasiekti tik visiems asmenims įgyvendinant sankcijas. Visi asmenys – ir kiekvienas iš mūsų – turi tokią pareigą“, – teigė S. Krėpšta.   

Jis atkreipė dėmesį ir į svarbius skaičius: rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą mokėjimo operacijų vertė su rusija ir Baltarusija reikšmingai sumažėjo, tačiau operacijų vertė su NVS valstybėmis didėjo. Galbūt ne visi šie mokėjimai yra sankcijų apėjimo tikslais – tai gali būti ir teisėtas verslo perorientavimas, tačiau visos indikacijos rodo, kad bent dalis operacijų vykdoma sankcijoms apeiti.   

Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) prognozavo šalies agresorės BVP susitraukimą 8,5 proc. 2022 m. ir 2,3 proc. 2023 m. Tačiau ekonomika 2022 m. susitraukė mažiau nei tikėtasi, o 2023 metais augo. Pagrindinės atsparumo priežastys trumpuoju laikotarpiu: sukaupti finansiniai rezervai, maža valstybės skola, ekonomikos adaptacija ir nauji prekybos partneriai. Visgi S. Krėpšta įsitikęs, kad ilgo laikotarpio perspektyva bus neigiama – rusijos ekonomika susidurs su reikšmingais iššūkiais, kurie smukdys vidaus ekonomiką.   

E. Lazauskas, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas Gediminas Almantas ir „Swedbank“ valdybos narys Kazimieras Zaveckas atsakė į moderatoriaus Edmindo Jakilaičio klausimą, kiek kainuoja sukurti sankcijų pajėgumą. 

„Įtraukdami darbuotojus, aiškiai pasakodami, kodėl tai darome, mes keičiame supratimą apie sankcijų taikymo būtinybę. Godumas yra labai stipri jėga ir verčia galvoti naujas sankcijų apėjimo schemas. Todėl nuolat turime į tai reaguoti ir stiprinti savo kompetencijas bei žmogiškuosius išteklius. Su kiekvienu nauju sankcijų paketu, jų apėjimo metodika taip pat išmanėja, neretai tam naudojami mūsų demokratiniai procesai. Su sankcijų prevencija dirbantys specialistai yra ne vien geri analitikai, dažnai jų darbas pareikalauja kūrybiškų sprendimų, kaip teisinėmis priemonėmis užkardyti šią veiką. Pasaulis ramesnis netaps, tai nesibaigs nei šiais, nei kitais metais, todėl suprantame, jog taip mes investuojame į saugesnę mūsų ateitį. Tai svarbu, tai reikalinga. Kiek tai kainuotų – tą būtina daryti“, – pabrėžė E. Lazauskas.