LTG grupės įmonė „LTG Infra“ baigė Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo projektą – vieną iš trijų geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo etapų. Įgyvendinus projektą elektrifikuotas Vilniaus aplinkkelis, apimantis ruožus Kyviškės–Valčiūnai–Vaidotai–Paneriai ir Vilnius–Kirtimai–Valčiūnai, taip sudarant sąlygas efektyvesniam, tvaresniam ir aplinkai draugiškesniam traukinių eismui. 

Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio linijos elektrifikavimas yra vienas didžiausių geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektų Lietuvos istorijoje. Ši geležinkelio arterija yra intensyviausiai naudojamas šalies geležinkelio ruožas, todėl jos modernizavimas yra svarbus visos Lietuvos transporto sistemos konkurencingumui, tvarumui ir integracijai į Europos transporto tinklus. 

„Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo darbų užbaigimas yra svarbus žingsnis siekiant mūsų strateginio tikslo sukurti modernų, tvarų ir konkurencingą geležinkelių tinklą Lietuvoje. Elektrifikuodami pagrindinę šalies geležinkelio arteriją ne tik mažiname transporto sektoriaus poveikį aplinkai, bet ir investuojame į ilgalaikę vertę valstybei, verslui ir keleiviams“, – sako LTG Strategijos ir verslo vystymo direktorius Vytautas Radzevičius. 

Projekto metu Vilniaus geležinkelio mazge įrengtas 25 kV kontaktinis tinklas. Elektrifikuoto ruožo ilgis siekia 42 km, o bendras išskleistų kelių ilgis sudaro apie 114 km. Taip pat rekonstruota Lentvario traukos pastotė ir išplėstas geležinkelių eismo valdymo centras. 

Anot „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo, nors Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas yra tik vienas iš viso Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo projekto etapų, šis etapas yra svarbi viso projekto dalis. 

„Kiekvienas užbaigtas elektrifikavimo etapas tai dar vienas žingsnis link bendro tikslo sukurti modernų ir tvarų elektrifikuotą geležinkelio koridorių tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Įgyvendinus visą projektą bus elektrifikuota 363 km geležinkelio linijos, kas sudarys sąlygas tvariau vežti tiek keleivius, tiek krovinius. Esu dėkingas didelei „LTG Infra“ profesionalų komandai ir partneriams, kurių dėka kuriama moderni, patikima ir aplinkai draugiška geležinkelio sistema“, – sako V. Žalimas. 

Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas yra vienas iš trijų geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo etapų. Kartu su kitomis projekto dalimis jis prisideda prie geležinkelių transporto dekarbonizacijos, mažesnių CO₂ emisijų ir Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. 

Iki projekto įgyvendinimo Lietuvoje elektrifikuoti geležinkeliai sudarė tik apie 8 proc. viso geležinkelių tinklo. Užbaigus Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo projektą, elektrifikuotų geležinkelių dalis šalyje padidės iki beveik 28 proc. 

Visas Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo projektas apima 363 km kontaktinio tinklo statybą, šešių traukos pastočių Lentvaryje, Žeimiuose, Linkaičiuose, Tarvainiuose, Kretingoje ir Žasliuose įrengimą bei prijungimą prie „Litgrid“ elektros perdavimo tinklo. Taip pat statomos aštuonios autotransformatorių stotys, užtikrinsiančios stabilų elektros energijos tiekimą kontaktiniame tinkle. 

Aplinkosauginė projekto nauda yra itin reikšminga. Skaičiuojama, kad elektrifikavus pagrindinę šalies geležinkelio liniją per metus į aplinką nebus išmetama daugiau kaip 150 tūkst. tonų anglies dioksido (CO₂). Be to, sumažės dyzelino naudojimas, transporto sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro ir traukinių keliamas triukšmas. 

Modernizuotas ir elektrifikuotas Vilniaus geležinkelio mazgas sudarys sąlygas greitesniam keleivių ir krovinių judėjimui, trumpesniam tranzito laikui ir didesniam geležinkelių transporto konkurencingumui. Kontaktinio tinklo konstrukcija ir parametrai leidžia organizuoti traukinių eismą iki 160 km/val. greičiu. 

Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo projektas įgyvendintas pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir dalinai finansuotas ES Sanglaudos fondo lėšomis. Projekto vertė siekia 58 mln. eurų. Tuo metu bendros investicijos į visą geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo projektą sudaro apie 457 mln. eurų, iš kurių apie 200 mln. eurų finansuojama Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.