Lietuvos geležinkeliuose jau vyksta pirmieji technologiniai bandymai, galintys ateityje atverti kelią autonominiams traukiniams. Tai yra platesnės LTG grupės vykdomos technologinės transformacijos dalis, apimanti infrastruktūros modernizavimą, skaitmenizavimą ir naujų automatizavimo sprendimų diegimą. Nors visiškai be mašinisto važiuojantys sąstatai kol kas išlieka ilgalaike vizija, geležinkelių sektorius jau juda kryptimi, kurioje vis daugiau funkcijų perima pažangios technologijos ir dirbtinio intelekto sistemos.

Pasak LTG technologijų direktoriaus Vytauto Bitino, autonominių technologijų įdiegimui geležinkeliuose nepakanka įgyvendinti vieną projektą. Vietoj radikalių pokyčių pasirenkamas nuoseklus kelias – testuojamos ir diegiamos atskiros technologijos, kurios ilgainiui galės veikti kaip vientisa savarankiško traukinio ekosistema.

„Viena svarbiausių užduočių – rasti patikimus ir ekonomiškai naudingus sprendimus. Rinkoje jau egzistuoja technologijos, kurios leistų, pavyzdžiui, įvertinti situaciją prie traukinio durų ir nustatyti, ar keleivių įlaipinimas yra baigtas. Tam naudojami įvairūs sensoriai, kameros bei analizės algoritmai, galintys aptikti žmones ar kitus objektus pavojingoje zonoje. Toliau seka kitų sistemos dalių automatizavimas: kliūčių stebėsena kelyje, greičio ir kitų parametrų valdymas, nuotolinės stebėsenos sprendimai. Svarbiausi rinkos žaidėjai aktyviai kuria ir tobulina šias technologijas, tad kryptis aiški. Ateityje tai galėtų sumažinti žmogaus įsikišimo poreikį ir kartu užtikrinti aukštą saugos lygį“, - sako V. Bitinas.

Proveržis stebėsenoje

Vienas ryškiausių tokių automatizavimo sprendimų Lietuvoje – diegiama 3D geležinkelių infrastruktūros skenavimo sistema, realiu laiku fiksuojanti viso tinklo geometriją ir leidžianti kurti itin tikslų jo skaitmeninį dvynį. Ši technologija suteiks galimybę ne tik detaliai įvertinti esamą infrastruktūros būklę, bet ir nuolat stebėti net menkiausius jos pokyčius, prognozuoti galimas problemas bei priimti duomenimis grįstus sprendimus dėl priežiūros, remonto ir tolesnės plėtros.

„Lietuvoje jau diegiame šią pažangią sistemą, kuri iš esmės keičia požiūrį į geležinkelių infrastruktūros priežiūrą. Svarbiausi matavimai taps dar labiau automatizuoti, bus atliekami gerokai greičiau ir tiksliau. Atsižvelgiant į tai, kad išskleistas geležinkelio linijų tinklas Lietuvos teritorijoje driekiasi daugiau kaip 3,5 tūkst. kilometrų, net dalinis priežiūros procesų automatizavimas reiškia reikšmingą technologinį šuolį ir atveria visiškai naujas galimybes efektyviai valdyti vieną didžiausių šalies infrastruktūros sistemų. Tai ypač svarbu elektrifikuojant mūsų pagrindinį maršrutą Vilnius – Klaipėda, nes elektros tinklo stebėjimas ir greitas atstatymas yra būtinas kokybiškam paslaugų teikimui“, – sako LTG technologijų direktorius.

Saugumas – svarbiausia

Kaip teigia LTG technologijų direktorius, šiuo metu pasitelkiant dirbtinio intelekto sprendimus Lietuvoje testuojami autonominės nuolatinės aplinkos stebėsenos įrankiai, leidžiantys realiuoju laiku analizuoti geležinkelio ruožus ir fiksuoti netikėtas kliūtis. „Jei ant bėgių atsirastų nuvirtęs medis, transporto priemonė ar kitas pavojų keliantis objektas, sistema galėtų automatiškai indikuoti problemą, inicijuoti reagavimo veiksmus ir padėti išvengti nelaimiųׅ“, - sako V. Bitinas.

Geležinkelių transportas yra viena griežčiausiai reguliuojamų ir aukščiausius saugumo standartus taikančių sistemų, todėl kiekviena nauja technologija čia diegiama itin atsakingai. Tai ypač aktualu kalbant apie autonominius sprendimus, kurie ateityje galėtų perimti dalį šiandien žmonių atliekamų funkcijų. Prieš tapdamos kasdienės veiklos dalimi, tokios technologijos turi pereiti labai ilgą testavimo, stebėsenos ir tvirtinimo etapą – nuo bandymų kontroliuojamoje aplinkoje iki realių eksploatacinių sąlygų.

Dėl šios priežasties kelias link autonominių traukinių nėra paremtas staigiais pokyčiais. Pirmiausia diegiami atskiri automatizavimo elementai, vertinamas jų patikimumas, saugumas ir veikimas įvairiose situacijose. Tik įsitikinus, kad sistemos geba nuosekliai ir tiksliai atlikti joms pavestas funkcijas, jų taikymo apimtis gali būti plečiama. Toks laipsniškas požiūris leidžia ne tik užtikrinti aukščiausią keleivių ir infrastruktūros saugumo lygį, bet ir kurti tvirtą technologinį pagrindą ateities autonominiam geležinkelių transportui.