LTGSvarbiausi infrastruktūros projektai
LTG grupė aktyviai įgyvendina svarbius infrastruktūros projektus, gerinsiančius susisiekimą ir paslaugų patrauklumą tiek keleiviams, tiek krovinių vežėjams.
Rail Baltica
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą. „Rail Baltica“ yra sudėtine Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo dalis, o bendras šio geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Planuojami pirmojo projekto etapo terminai: 2014–2030 m.
Dabar vyksta: Įgyvendinimo etapas.
Projekto tikslai
- Integracija į Europos geležinkelių tinklą: integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą ir taip pagerinti susisiekimą su kitomis ES šalimis;
- Keleivių ir krovinių vežimo paslaugų gerinimas: teikti efektyvias paslaugas ir taip pagerinti susisiekimą geležinkeliu tarp projekte dalyvaujančių šalių, Vidurio ir Šiaurės Europos;
- Tvarumas: tiesiant naują elektrifikuotą geležinkelio liniją siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir prisidėti prie ES Žaliojo kurso politikos tikslų įgyvendinimo;
- Ekonominė plėtra: gerindama transporto infrastruktūrą, „Rail Baltica“ paskatins regiono ekonominę plėtrą, palengvins prekybą ir judumą;
- Sauga ir modernizavimas: naujausi saugos standartai ir technologijos, įskaitant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), užtikrins saugų ir efektyvų traukinių eismą;
- Karinis mobilumas ir strateginė geopolitinė svarba: „Rail Baltica“ pripažįstama kaip svarbi karinės logistikos infrastruktūra, kuri yra šiaurės-pietų geležinkelio ašis, jungianti Baltijos šalis su Vakarų Europa, naudojant standartinę europinę 1435 mm vėžę.
Projekto nauda visuomenei
- Kaip skaičiuojama nepriklausomo vertintojo „Boston Consulting Group“ atliktame kaštų ir naudos analizės tyrime, socio-ekonominis projekto poveikis sieks 6,6 mlrd. Eur. Platesnis ekonominis poveikis svyruoja nuo 16,5 iki 22,5 mlrd. Eur, atsižvelgiant į skaičiuojamą turto gyvavimo ciklą.
- Strateginė integracija į Europos geležinkelių tinklą netiesiogiai skatins Baltijos regiono BVP augimą 0,5–0,7 procentinio punkto per metus.
- Perėjus nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos, Baltijos šalyse bus padidintas energetinis saugumas ir sumažintas emisijų suvartojimas 1,5–3,3 proc.
- „Rail Baltica“ pagerins aplinkos ir eismo saugą, sumažindama taršos ir nelaimingų atsitikimų pavojų.
- Projekto įgyvendinimas turės įtakos ne tik Baltijos šalių gyventojams, kelionių saugumui, bet ir valstybių ekonomikoms bei nacionaliniam saugumui, įskaitant karinio mobilumo optimizavimą. Taikos metu „Rail Baltica“ gali pakeisti 7 km karinės technikos koloną vienu 40 vagonų traukiniu, kasmet iš karinio transporto generuojant pajamas.
- Greitasis geležinkelis keliones padarys dar patogesnes – kelionė į Rygą nuo dabartinių 4 val. sutrumpės perpus, per 4 val. pasieksime Taliną ir Varšuvą. Geresnis susisiekimas išplės gyventojų studijų ir darbo geografiją.
- Bus kuriama daug naujų darbo vietų infrastruktūros sektoriuje. Geležinkelio naudojimosi laikotarpiu naujos darbo vietos bus kuriamos infrastruktūros valdymo ir priežiūros, stočių ir terminalų valdymo srityse, taip pat visų tipų keleivių bei krovinių valdymo sferose rajonuose, išsidėsčiusiuose abipus „Rail Baltica“ trasą.
- Šioje zonoje numatomi ir kiti augimo veiksniai: žemės vertės padidėjimas, turizmas, naujo verslo ir miestų plėtra.
Projekto etapai ir eiga
„Rail Baltica“ projektas Lietuvoje apima keletą dalių (geografinių ruožų):
1) Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena;
2) Kauno geležinkelio mazgas;
3) Kaunas (Jiesia) – Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena;
4) Kaunas–Vilnius.
2024 m. pabaigoje tarp Baltijos šalių ir Europos Komisija atlikta „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo peržiūra, nustatant įgyvendinimo darbų etapavimą bei išskiriant projekto I-ąjį etapą, kurio įgyvendinimo terminas yra iki 2030 m.
Projekto I-ojo etapo apimtyje prioritetas bus teikiamas pagrindinės geležinkelio linijos nuo Talino (per Pernu, Panevėžį, Kauną) iki Varšuvos įrengimui.
Projekto įgyvendinimo priemonės apima teritorijų planavimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir projektavimo procedūras bei statybos darbų vykdymą.
Finansinė informacija ir kaštai
Finansavimo šaltiniai – Europos Sąjungos ir Valstybės biudžeto lėšos.
Visoms veikloms skirtas finansavimas: 1 627 mln. eurų, iš jų 1 383 mln. eurų – ES finansavimas, 244 mln. eurų – valstybės biudžeto finansavimas.
Visoms veikloms panaudotas finansavimas: 246,3 mln. eurų.
Statybų veiklai panaudotas finansavimas: 204,3 mln. eurų.
Bendras magistralinės linijos sankasos ilgis (km), kuriam gautas finansavimas: ~114,83 km.
Galimos rizikos
|
Rizika |
Priežastys ir vertinimas |
Priemonės rizikai mažinti |
|
1. Projektavimo veiklų vėlavimas |
Didelės projektavimo apimtys. Rinkos tiekėjų resursų ribotumas. |
Veiklų prioretizavimas. Tiekėjų pritraukimas ir mobilizavimas. Proaktyvus bendravimas su tiekėjais. Veiklų įgyvendinimo strategijos peržiūra. |
|
2. Statybos veiklų vėlavimas |
Projektavimo veiklų vėlavimas. Rangovų resursų ribotumas. Statybinės veiklos vykdomos lygiagrečiai visuose ruožuose. |
Veiklų prioretizavimas. Tiekėjų pritraukimas ir mobilizavimas. Proaktyvus bendravimas su rangovais. Veiklų įgyvendinimo strategijos peržiūra. Darbų spartinimas. |
|
3. Pasirengimo eksploatacijai vėlavimas / Laiku nesuteiktas leidimas eksploatuoti infrastruktūrą |
Užtrukęs infrastruktūros elementų testavimas ir leidimų eksploatacijai gavimas. AsBo/NoBo reikalavimai. |
Įgyvendinimo progreso stebėsena ir pasirengimas savalaikiai koreguoti pasirengimo eksploatacijai vykdymą. Mokymo programų parengimas ir pasirengimo lygio stebėsena. Už reglamentavimą atsakingų institucijų ankstyvas įtraukimas, betarpiška ir aiški komunikacija. |
|
4. Viešųjų pirkimų vėlavimas |
Rinkos tiekėjų resursų ribotumas. Tiekėjų apskundimai, ginčai. |
Tiekėjų pritraukimas ir mobilizavimas. Reikalavimų peržiūra. Išankstinės konsultacijos su rinka. Veiklų prioretizavimas. |
Informacija atnaujinta 2025 m. sausio 17 d.
Ruožo Vilnius–Klaipėda (IX koridoriaus) elektrifikavimas
Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio linijos, kuri yra intensyviausiai naudojama Lietuvoje, elektrifikavimas yra vienas didžiausių geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektų Lietuvoje, prisidedantis prie LTG grupės ilgalaikio įsipareigojimo plėtoti ir kurti tvarią šalies transporto sistemą. Geležinkelių elektrifikavimas yra vienas iš prioritetų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje (ES), nes tai yra viena iš ES Žaliojo susitarimo įgyvendinimo priemonių. Elektrifikavimas leidžia nuo iškastinio kuro pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
Planuojami projekto terminai: 2017–2026 m.
Dabar vyksta: Įgyvendinimo etapas.
Projekto etapai ir eiga
IX koridoriaus elektrifikavimas apima 2 dalis:
1) Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas (I-as etapas) – darbai baigti, numatoma gauti perėmimo pažymą iki 2025 m. birželio;
2) Ruožo Kaišiadorys–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas – vykdomi rangos darbai, kuriuos planuojama baigti iki 2026 m. Ši dalis skirstoma į du etapus:
- ruožas Kaišiadorys–Radviliškis (II-etapas)
- ruožas Radviliškis–Klaipėda (Draugystės st.) (III-etapas)
Finansinė informacija ir kaštai
Bendras patvirtintas biudžetas – 493 mln. Eur.
Finansavimo šaltiniai: Europos Sąjungos, Valstybės biudžeto ir nuosavos „LTG Infra“ lėšos.
Galimos rizikos
Didžiausia rizika susijusi su kontaktinio tinklo prijungimo prie „Litgrid“ tinklo terminais.